- pažmonėti
- 2 pažmonė́ti, pažmõni (pàžmoni Gs, Šn), -ė́jo 1. tr. leisti į svečius: Kūmuos važinėjo, pačią pažmonė́jo Lnkv. 2. intr. išeiti į žmones, pasisvečiuoti, pakieminėti: Pažmonė́jo po svietą ir jau daug gudresnis vyras Šn. Leisk gi, – tarė, – paviešėti, išvažiuoti, pažmonėti, giminėlę aplankyti rš. | refl. K, DŽ, Trš: Gerai yra pasižmonė́ti Vn. Noriu pasižmonė́ti pasaulyje, laimės paieškoti NdŽ. Parvažiuosi, paspėsi – pasižmonėk Lnkv. Susirinkom, pasižmonė́jom, pasišokom, ir viskas Lkv. Reik eit į miestą pasižmonė́t Jrb. Pasižmonė́k, seniai bebuvėlė viešnelė Grž. Nuvažiuodavom svečiuos, atlaiduos kur, iš atlaidų svečiuos, pasižmonė́davom Avl. Pasižmonė́ti vis parvažiuoji pri saviškių, neužmiršti savo krašto Krš. Pasižmonė́jo čia ana: padirbėjo, visokių kalbų prisklausė, tik gero žodžio negirdėjo Slk. Gražiai pas juos pasižmonė́jom Jnšk. Išejau až vyro, sakau – turėsiu apieką, pasižmonė́siu Smal. Nuvažiuoji į Simną ar Alytų, tai pasìžmonim Krok. Kaip šis žodis tikrai yra tariamas dabar savoj gimtinėj, pats aš nežinau: netenka nuvažiuoti į ją pasižmonėti ir senų savo bičiulių atlankyti J.Jabl. Kurie gali padoriau pasižmonėti, tie darosi vikresni, sukresni, ima labiau pažinti gyvenimą, išmoksta elgtis draugijoje A.Sm. Radom gimines susivažiavusias ir labai gražiai pasižmonėjom Sz. Motinėle tu mano, pasižmonėsi, pasigėrėsi, kol mane pažadėsi LTR(Mrj). | Ir išej[o] katinas su gaidžiu svietan pasižmonė́t (ps.) Rod. ^ Pasižmonėjo kai šuva ant melnyčios Sln. ║ refl. pagyventi: Į devintą [dešimtį] įejusi, ta pasižmonė́jusi y[ra] (juok.) Rdn. \ žmonėti; apsižmonėti; įsižmonėti; išsižmonėti; pažmonėti; prasižmonėti; prisižmonėti; sužmonėti; užsižmonėti
Dictionary of the Lithuanian Language.